Labas rytas, o gal derėtų sakyti laba diena ;))
Man tiesiog negalima kalbėti “Ačiū Dievui tai jau seniai buvo“, “niekuomet nedirbsiu su lavonais“, “niekuomet nestudijuosiu teisės“, “niekuomet nedraugausiu su bendraamžiu“. Visa tai, ką sakiau, jog “niekuomet“ nedarysiu, nutiko. Dirbsiu su lavonais, mokausi teisę, draugauju su bendraamžiu ir taip pat, nutiko tai, kas buvo nutikę gal prieš 3 metus. Vėl. Ironiška, kaip likimas moka ir mėgsta pasityčioti ;D
Kas antro trečiadienio aš tiesiog nemėgstu, nes paskaitos vyksta nuo 9.40 iki 20.00 vakaro. Tragedija, tiesa? ;D Ačiū Dievui, kad yra vienas langas- beveik dviejų valandų pertrauka. Taigi, šį trečiadienį, per tokį langą, ėjome su draugėmis į Akropolį- ieškojome dovanos vestuvėms ir krikštynoms. Prisivaikščiojom, išžiūrėjome daugybę dovanų, o galiausiai nusprendėme papietauti. Žinoma, kaip ir visos merginos, plepėjome apie save, kitus, pomėgius, ekonominę Lietuvos situaciją (tai tikriausiai nelabai kasdieninė tema :D), užsienį ir mokslus. Beplepant mūsų tema nukrypo link įvairiausių skausmų- vienas iš jų buvo apendicito skausmas (kas tokį dalyką apturėjo tikrai supras, koks tai žudantis skausmas). Pasirodo, viena iš grupiokų turėjo tokią operaciją, tad aš pradėjau jos klausinėti apie skausmą: kurioje vietoje skauda, ar skauda tarpais ar ištisai, koks tai skausmas, ar ilgai trunka, ar daktarai lengvai rado skausmo priežastį. Kodėl klausinėjau? Nes mane pačią, jau nuo pat mažų dienų, aplanko žudantis skausmas pilvo apčios dešinėje pusėje, kas keisčiausia, daktarai nieko neranda. Grupiokei buvo ta pati situacija- jai apendicito nerado iki tol, kol jis sprogo, o skausmai buvo tokie patys kaip mano- rodos, kad tave gyvą pjautų. Taip bekalbant, aš pasakiau “Ačiū Dievui, tai jau seniai buvo, nenoriu to darkart pajusti.“ Ir ką Jūs manote? Tą pačią dieną, per paskutinį seminarą, mane, tikrąją to žodžio prasme, pakirto skausmas toje pačioje vietoje kaip visada. Netinkamas metas skausmui atsirasti, nes tada su grupe turėjome eiti atsakinėti.. Žinoma, aš vaidinau, kad viskas gerai- nesu iš tų žmonių, kurie iškart pradeda sakyti, kad jiems skauda. Taigi, ištvėriau iki seminaro pabaigos- eidama gatve tikrai maniau, kad nugriūsiu gatvėje, priseis koks žmogelis, paklaus, kas man yra, o po to iškvies greitąją. Ačiū Dievui, taip nenutiko, pavyko pačiai grįžti atgal į butą, paskambinti tėvams, Jam, kad palydėtų iki stoties, ir grįžti namo. Tėvai klausė, kodėl neskambinau greitajai- nebetikiu aš tais daktarais, jie tik būtų mane dar labiau iškankinę. Nors kitą rytą vis tiek teko važiuoti atgal į Kauną, pas tuos pačius daktarus, kurie ir vėl eilinį kartą skausmo priežasties nerado :)) Taigi, pamoka iš šio nutikimo- nuo dabar pradėsiu dar atidžiau stebėti, ką kalbu :D Kitu atveju, ir vėl prisišauksiu kokį skausmą ar netikėtą įvykį :D
O dabar apie moliūgų sriubą… ĮRODŽIAU MAMAI, KAD JI SKANI. Duokit penkis ;D Tikriausiai šį nuopelną man reiktų pasikabinti ant sienos didžiulėmis spalvotomis raidėmis ir kiekvieną rytą pasižiūrėti, jog prisiminčiau, kokį savo tikslą pasiekiau :D
Moliūgų sriuba
Mažiau nei pusę moliūgo- iš tiesų, aš nesvėriau jo, dariau viską “iš akies“. Patarimas, naudokite jo kuo daugiau, visgi tai moliūgų sriuba;1 kubelis daržovių sultinio;
Pipirų;
Svogūnų;
Lauro lapų;
Raudonosios paprikos;
Imbiero;
Rozmarinų;
Alyvuogių aliejaus;
Balzamiko acto (nebūtina);
Krapų;
Citrinos (nebūtina);
Cinamono;
0,5 litro vandens;
Grietinėlės (naudojau 13proc.)
Skrudintos baltos forminės duonos (6 riekelių turėtų pakakti 3 žmonėms)
Imamės darbo ;) Visų pirma, supjaustome moliūgą, galite pjaustyti, kaip Jums patogiau. Aš iš karto nupjauviau jo žievę :) Įtrinkite gabalėlius alyvuogių aliejumi, pipirais (nedaug) bei rozmarinais (jei turite). Kepkite orkaitėje ant kepimo popieriaus, 45 minutes, 180 laipsnių temperatūroje (moliūgo gabalėliai turi pasidaryti labai minkšti). Kol kepa moliūgas, gali iškepti ketuvėje svogūnus, tiek, kiek patys norite. Iškepus moliūgui, gabalėlius sudėkite į indą, į tą patį indą sudėkite ir svogūnus, viską ištrinkite (turi gautis košė) ir tada jau pasikvieskite į pagalbą Jūsų geriausią draugą šios sriubos gamyboje- rankinį plaktuvą. Viską išplakite iki vientisos masės. Tuomet pradėkite ruošti sultinį- kūbelį ištirpinkite 0,5 litro verdančiame vandenyje. Kai kūbelis ištirps, supilkite visą moliūgo ir svogūnų masę, maišykite, įberkite žiupsnelį raudonosios paprikos, imbiero, įdėkite lauro lapų (sriubai baigus virti, išimkite), rozmarinų, įlašinkite šiek tiek citrinos, įberkite žiupsnelį cinamono. Išmaišykite ir ragaukite- jei ko nors trūksta, įberkite pagal savo nuožiūrą. Kai sriuba pasidarys vientisa, įpilkite šiek tiek grietinėlės. Be to, jei sriuba per tiršta, galite įpilti ir pieno :)
Paskrudinkite baltos duonos gabalėlius, vėliau juos supjaustykite, aplašinkite balzamiko actu, įtrinkite krapais, ir, kai sriuba jau garuos lėkštėse, išdeliokite šiuos gabalėlius ant sriubos viršaus. Užberkite dar šiek tiek krapų :))
Na ir kaip, skanu?? :)) Tikiuosi, kad taip :))
Geros dienos :))
Prie puodelio arbatos 