Pirmoje vietoje- pažinkime save

Sveiki, Skaitytojai!

Kaip gi Jums sekasi? Gerai? Vidutiniškai? Nekaip? Blogai? Hmm.. Tikriausiai gaučiau įvairiausių atsakymų, o iš jų, manau, nuoširdžiausias būtų- “Visko būna, pakilimų ir nuosmūkių, džiaugsmo bei liūdesio- visko“. Taip, būna visko- buvo ir bus, juk tai Gyvenimas, tai yra judėjimas į priekį arba atgal, tačiau niekada stovėjimas vietoje..  Tikriausiai tai pirmas mano įrašas, kuriam pavadinimą sugalvojau iš karto: kai pildau šį blog’ą, visuomet iš pradžių parašau tekstą, o tik po to sugalvoju pavadinimą. Nemoku kitaip. Manydavau, jei pirma parašysiu pavadinimą, jis kažkokiom stebuklingom jėgom mane įrėmins ir neleis reikštis idėjoms, kurios mano galvoje nardo kaip žuvelės vandenyje, tačiau šįkart buvo kitaip, šįkart pirma parašiau pavadinimą. Kodėl? Paprastas atsakymas- viskam būna pirmas kartas, o be to, mintyse tarsi jau buvau parašiusi visą šį tekstą, kurį rašau dabar, tad jam beliko sugalvoti tik pavadinimą. Šįkart viskas vyksta atvirkštine tvarka, matyt, ir tam yra pirmas kartas, haha.
Pavadinimas skamba “Pirmoje vietoje- pažinkime save“, manau, kad jis puikiai apibūdina visa tai, ką ketinu rašyti, tiksliau tariant, jau rašau. Juk, iš tiesų, Pirmiau Pažinkime Save. Pagalvokite, kiek mes savo svarbaus laiko praleidžiame stebėdami kitus: kas, kaip atrodo, kas, ką valgo, kas ir kuo domisi. Stebime, žvalgomės, dairomės, apkalbame ir norime būti tokie, kaip kiti. Tokie, kaip tie žmonės, kurių galbūt net visai nepažįstame. Mes gėrimės įžymybių pasiekimais ar elgesiu, išvaizda, šeima ar turimu namu, mes paslapčiomis pavydime ir mintyse sakome “Kaip smagų būtų pabūti tuo žmogumi“, prispažinkite patys sau, tikrai esate taip darę. Ir tai visai natūralu, mes juk žmonės, mums visuomet viskas įdomu. Bet ar niekada nesusimąstote, jog visų pirma, reikia atsigręžti į save. MES TURIME PIRMIAU PAŽINTI SAVE, NEI KITĄ, MES TURIME SAVE PAŽINTI GERIAU. Na ir kas iš to, jei mes žinome įvairiausių žmonių planus, idėjas, svajones, siekius, jei tokių pačių dalykų nežinome apie save? Kaip tuomet galime skųstis, jog gyvenime mums nieko nepavyks pasiekti? Kaip mes galime skųstis, jei nepažįstame savęs? Kaip galime sakyti, jog gyvenimas mums yra neteisingas, jei niekuomet neatsigręžiame į savo norus ir nepažvelgiame jiems tiesiai į akis? O būtent nuo tokio žvilgsnio viskas ir prasideda- tarsi išsiraito ilgas galimybių kilimas, ant kurio vėjas visuomet gali atnešti didesnį ar mažesnį akmenuką (na, jei ne vėjas, tai koks prabėgantis katinas ar šuniukas visuomet  gali iškrėsti tokią šunybę, haha). Kai pažvelgi savo norui į akis ir pamatai tą gražiai tyrą spindesį, supranti, jog negali sėdėti sudėjęs rankų, nes niekas kitas to spindesio nepavers realybe. Tik Tu vienas gali įgyvendinti savo norus, nes tik Tu vienas žinai, kokie jie yra. O dabar, kai skaitote šį įrašą, būtent dabar, užsimerkite. Užsimerkėte? Gerai. Pagalvokite apie tai, ko iš tiesų norite. Norite Jūs, o ne kažkas kitas, kuris bando Jums “primesti“ savo norus. Įsivaizduokite realybę tokią, kokią norėtume turėti: jauskite ją, užuoskite jos kvapus, matykite, būkite joje. Įsiklausykite į tai, ką Jums šią akimirką sako Jūsų širdis. Tiesiog būkite užsimerkę ir pora akimirkų būkite tame vaizdinyje.

……..

Jau atsimerkėte? Tikriausiai. Ir ką gi matėte? Manau, kad ir ką matėte, dabar Jūs šypsotės, nes regėjote tai, ko iš tiesų nori Jūsų širdis ir Jūsų siela. Regėjote tai, kas Jus daro Jumis, kas Jus daro geresniais ir laimingesniais. Galbūt vieni iš Jūsų matė save keliaujančius, gulinčius paplūdimyje, vaikštančius Romoje ar Venecijoje, gyvenančius gražiuose namuose, kuriančius… O kodėl dėl viso to nepasistengus? Jei jau sugebame įsivaizduoti, svajoti, norėti, turime mokėti ir visa tai sukurti savo rankomis. Kas nenorėtų gyventi savo svajonėje? Kas nenorėtų savo svajonę paversti realybe? Juk po metų Jūs norėsite, kad būtent šią akimirką būtumėte pradėję ką nors daryti dėl savo svajonės, kad ir kokia ji didelė būtų. Tad siūlau visiems suimti save į rankas, įkąsti sau į liežuvį ir neleisti jam sakyti “Man nepavyks“. Jums tikrai pavyks, nes esate unikalus ir nepakartojamas. Tegu kiti netiki Jumis, bet Jūs visada turite tikėti savimi. Svajonių pildymas visuomet yra sunkus darbas- niekas nekalba, kad užsidegimas, kurį turite dabar, bus visada. Tikrai ne, taip būna nebent filmuose. Užsidegimas blės, nes mes paprasčiausiai nerasime laiko prisiminti jo, tačiau nebūkite kvaili- jei jau ranadame laiko naršyti internete, tai tikrai atsiras laiko ir savo svajonių pildymui. Bent 10 minučių, tai vis šis tas…
Kaip ir sakiau, Pažvelkime į save. Nepamirškime savęs. Motyvuokime save siekti to, ko norime. Nepamirškime savo širdies balso, nes kartais jis vienintelis žino, ko mums iš tikrųjų reikia. Būkime nuoširdūs sau ir nemeluokime, tikėkime, kad mums pavyks. Kai pradėsime tikėti ir stengtis, gyvenimas mums nušvis kitomis spalvomis.

Pažvelkime į save.